vištkiaušis

vìštkiaušis sm. (1) Sch197, KI659, DŽ, NdŽ 1. vištos kiaušinis: Vìštkiaušius surink, vištyčius suvaryk Vlkš. Kaip yra galima vištkiaušius šviežius išlaikyti? Kel1881,22. Tas ubagas ją pamokino, kad ji imtų vištkiaušį, tą gražiai išleistų, o į tą kevalą vandens įpiltų BsPI67(Rg). O Vaitiškio slyvos geros, vyrelis tu mano! Geltonosios, įsprogusios nuo persirpimo, vištkiaušio didumo M.Katil. Skaudi perkūnija su vėtra bei ledais vištkiaušių didumo užėjusi Kel1860,104. ^ Bulvės jau didelės kai vìštkiaušiai Skr. 2. scom. menk. netikėlis, nevėkšla: Tylėk tu, vìštkiauši! Krš. Visiaip aš aną terlioju, keiku: i klišis, i kumperza, i vìštkiaušis End.